Miesto vadovybė nediktavo jokių taisyklių ir jokių temų būsimiesiems piešiniams. Ši idėja tiesiog buvo skirta tam, kad nebūtų bjaurojamos kitos, draustinos, miesto vietos. Buvo iškelta tik viena pagrindinė sąlyga; negalima piešti nekultūringų ir nešvankių, bei smurtą ir/ar agresiją, bei rasizmą skatinančių piešinių. Taigi, toks miesto valdžios sprendimas suteikė puikią galimybė jaunimui, ir ne tik, reikštis atvirose miesto erdvėse. O mums tai puiki galimybė pamatyti tai, kuo jaunimas, ir būtent tos srities menininkai, gyvena.
Apžiūrėdamas sienas tiek Savanorių prospekte, tiek M. K. Čiurlionio gatvėje pastebėjau vieną piešinių tendenciją, t. y. stilizuotus, kokius nors tekstus. Nors ir didžioji dalis jų angliški, ir sunkiai išskaitomi, tai vistiek leidžia suprasti jog jaunimas nesiruošia būti vienas. Jaunuoliai buriasi į grupeles ir savo mėgiamoje meno srityje atskleidžia vienas kito gabumus. Taip pat galima pamatyti labai daug fantastinių veikėjų. Susumuojant, visas viešas „graffiti“ menas yra nuostabi galimybė šiek tiek praplėsti savo akiratį ir tuo pat metu suprasti, kuo visgi domisi jaunimas. A. Kupčinsko sprendimas legalizuoti piešinius ant sienų yra tikrai labai puikus sprendimas, atsižvelgiant tiek į jaunimo užimtumą ir saviraišką, tiek ir į vandalizmą.
Atvaizdų nuotraukos atliktos ir publikuotos nekomerciniais tikslais.
