Ar tik nelaukia mūsų "strawberry fields forever"?

Atplasnojo taikos balandis paskelbti to, kas jos galvelėj šiandien sukasi... sukasi... sukasi...
Tataigi.
Viena dvyliktokė ryte mane apšvietė apie aukštojo mokslo reformą. Sukonspektavus tai, ką išgirdau ir dar riebiai šliūkštelėjus asmeninės nuomonės gautume tokį pareiškimą:

Mūsų valstybės viršūnėlės vėl stebina mus savo genialumu ir gerais norais. Dabar jų planuose yra dalinai mokamų studijų panaikinimas, o tai reiškia, kad arba mes labai labai labai gerai mokinsimės arba mokėsim pilną ir didelę kainą už aukštąjį mokslą. Kartelė gan aukšta, ir neslepiama, kad reformos tikslas yra... sumažinti studentų skaičių Lietuvoje. Vyriausybei paprasčiausiai nepakanka pinigų apmokestinti visus norinčius besimokyti. Visa tai glaistoma tokiais didžiais siekiais kaip: "Mokslo ir studijų reformos tikslas – pasiekti, kad aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų sistema atitiktų šalies ūkio, visuomenės ir individualaus žmogaus poreikius, užtikrintų ilgalaikę darnią šalies plėtrą ir tarptautinį konkurencingumą." Kitaip tariant, jei reforma nebus pakeista ir nebus sušvelnintos jos sąlygos, tai labai atsilieps studentų skaičiui Lietuvoje.

Žvelgiant iš vienos pusės, tai gal ir gerai, nes universitetuose sėdi tikrai daugybė galvų, kurios galbūt nevertos ten sėdėti, bet žvilgtelėjus iš kitos pusės, tai tikra nesąmonė, nes iš daugybės jaunų protų bus atimama galimybė tobulėti ir jaunimo emigracija iš Lietuvos veikiausiai padvigubės.

Manyčiau, panelėms kiek lengviau, tereikia anksti ištekėti už turtingo vyro ir prašyti, kad vietoj naujos mašinos jis sumokėtų už mokslus. Na, o vaikinai... Užsakinėkit sau bilietus į Ispanijos braškių laukus.

...arba... Mokykimės!